Jau kurį laiką rinkoje galima rasti įvairių nereceptinių preparatų – probiotikų – skirtų burnos ertmės mikroflorai pagerinti. Tai gali būti įvairūs produktai, kaip pastilės ar kramtomoji guma, kurie savo sudėtyje turi mikroorganizmų, teigiamai veikiančių burnos ertmę. Yra net vaikams skirtų šiaudelių gėrimui, per kuriuos probiotikų bakterijos patenka į burną, kol vaikai nieko neįtardami skanauja savo mėgstamus gėrimus. Taigi, kokią naudą dantims ir burnos gleivinei teikia probiotikai? Ar juos vartoti yra saugu?
Kokią naudą dantims ir burnos gleivinei teikia probiotikai?
Probiotikuose esančios bakterijos mažina dantų ėduonies (karieso) riziką, mažina dantenų uždegimo (gingivito) ir danties raiščio uždegimo (periodontito, kartais vadinamo „parodontoze“) vystymosi tikimybę, lėtina „parodontozės“ progresavimą. Be to, probiotikai padeda gydyti burnos kandidozę ir pašalinti nemalonų burnos kvapą (halitozę).
Kai kurie probiotikuose esantys mikroorganizmai gamina antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčias medžiagas, pvz., Streptococcus salivarius gamina baktericidinę medžiagą – salivariciną A ir B – kurie naikina halitozę (nemalonų burnos kvapą) sukeliančias bakterijas [1]. Be to, probiotikų mikroorganizmai sugeba pakeisti seilių baltyminės plėvelės struktūrą taip, kad prie jos nebegalėtų prisijungti dantų kariesą skatinantis Streptococcus mutans [2].
Burnos ertmėje kai kurie probiotikų mikroorganizmai varžosi su patologiškomis bakterijomis dėl maisto medžiagų, todėl gali jas nukonkuruoti ir taip sumažinti kenksmingų bakterijų kiekį. Tai ypač svarbu nėštumo metu, kai dėl progesterono ir estrogeno kiekio padidėjimo dantenų vagelės skystyje pradeda gausiau daugintis patologiški mikroorganizmai, sukeliantys dantenų uždegimą [3].
Paprastai probiotikai skatina imuninės sistemos atsaką į uždegimą, tačiau kaip probiotikai veikia uždegiminius procesus burnos ertmėje iki galo nėra aišku [3]. Nors klinikinių tyrimų metu nustatyta, jog burnos ertmėje Lactobacillus brevis sumažino tam tikrų uždegimo rodiklių kiekį seilėse [4].
Ar saugu vartoti probiotikus?
Nors dažnai gamintojai nurodo, jog probiotikus yra saugu vartoti ir didesniais nei nurodyta kiekiais, piktnaudžiauti jais nederėtų: medicinoje yra žinoma apie 180 atvejų, kai per didelis suvartotas probiotikų kiekis sukėlė tokias komplikacijas, kaip sepsis, endokarditas, kepenų abscesas. Komplikacijos labiau tikėtinos žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis bei virškinamojo trakto ligomis, todėl jiems probiotikus reikėtų vartoti atsakingai [5]. Be to, tikėtina, jog probiotikų bakterijos gali pernešti antimikrobinio atsparumo genus kitiems mikroorganizmams – būtina tai įvertinti ir nevartoti probiotikų per didelėmis dozėmis, norint išvengti antibiotikams atsparių mikroorganizmų infekcijų ateityje [6].
Nors probiotikai yra laikomi natūraliu produktu, tačiau dėl jų vartojimo poreikio derėtų pasitarti su gydytoju odontologu.
Ar tinka bet kokie probiotikai?
Bet kokie probiotikai, pvz., vartojami virškinamojo trakto veiklai gerinti, burnos ligų profilaktikai netinka: norint, kad probiotikai turėtų teigiamą poveikį dantų karieso, gingivito bei periodontito profilaktikai, probiotikų bakterijos turi kolonizuoti periodonto plyšį, integruotis į bioplėvelę ir nefermentuoti cukraus, dėl ko galėtų mažėti burnos pH ir didėti dantų karieso atsiradimo tikimybė [3]. Tokių teigiamų savybių turi šios bakterijos: Bifidobacterium lactis, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus lactis, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus casei, Streptococcus thermophiles, Streptococcus salivarius ir kt., todėl jų turėtų būti burnos ertmei skirtuose probiotikuose.
Kiek laiko reikia vartoti probiotikus?
Klinikinių tyrimų metu įrodyta, jog probiotikų poveikis pasiekiamas juos vartojant bent dvi savaites, o jų poveikis burnos ertmėje tęsiasi iki keturių savaičių po jų vartojimo. Vieno klinikinio tyrimo metu vaikai vartojo L. rhamnosus praturtintą pieną net 7 mėnesius – po tokios vartojimo trukmės pagrįstai buvo galima teigti, jog 3 – 4 m. amžiaus vaikų dantys buvo sveikesni, mažiau pažeisti karieso [6]. Todėl akivaizdu, jog norint pasiekti rezultatą, kai kada probiotikus tenka vartoti net kelis mėnesius arba įtraukti juos į kasdienę mitybą. Jūsų gydytojas odontologas gali Jums tiksliai nurodyti, kokius probiotikus ir kiek laiko vartoti.
Probiotikai gali būti puiki pagalbinė priemonė, padedanti išvengti dantų karieso bei kitų burnos ertmės ligų, tačiau reikia pabrėžti, jog tai yra profilaktinė priemonė, naudojama kartu su kitais gydymo metodais, ir ji negali būti laikoma „savarankiška“ gydymo priemone, todėl, jei Jūsų dantis jau pažeidė dantų ėduonis, juos teks gydyti įprastu būdu – plombuojant. Geresniam probiotikų poveikiui pasiekti, prieš pradedant juos vartoti, būtų naudinga atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą, kad nuo dantų paviršių būtų pašalintos apnašos ir kieti konkrementai (dantų akmenys), tuomet probiotikuose esantys mikroorganizmai galės laisvai patekti ant dantų paviršiaus ir į dantenų vageles – taip jie veiks efektyviau.
Literatūra:
Balakrishnan, M., Simmonds, R. S., Tagg, J. R. Dental caries is a preventable infectious disease. Australian Dental Journal 45, 2000, p. 235–245
Haukioja, A., Loimaranta, V. & Tenovuo, J. Probiotic bacteria affect the composition of salivary pellicle and Streptococcal adhesion in vitro. Oral Microbiology and Immunology 23, 2008, p. 336–343.
Teughels W., Loozen G., Quirynen M. Do probiotics offer opportunities to manipulate the periodontal oral microbiota? J Clin Periodontol. 2011;38(Suppl 11):159-177.
Della Riccia, D. N., Bizzini, F., Perilli, M. G., Polimeni, A., Trinchieri, V., Amicosante, G. & Cifone, M. G. Anti‐inflammatory effects of Lactobacillus brevis (CD2) on periodontal disease. Oral Diseases 13, 2007, p. 376–385.
Snydman, D. R. The safety of probiotics. Clinical Infectious Diseases 46, S104–S111
Deogade, S. Probiotics: Contributions to Oral and Dental Health, OHDM- Vol. 14- No.3-June, 2015
Comments